Tagged: Afrika

Kuo daugiau keliauju į Afriką, tuo labiau myliu Turkiją

Turkijoje lankausi ne vieną kartą. Vis pasitaiko kažkokių nesklandumų, nesusipratimų. Kartais tiesiog pataikau į rusų pilną viešbutį. Nepaisant visko į šią šalį norisi grįžti vėl ir vėl. Tokiems norams pasitarnauja ne kas kitas, o Afrikos šalys.

Afrikoje požiūris į turistus skiriasi nuo turkų. Už sumokėtus pinigus turkas atidirba su kaupu, o afrikiečiams, deja, vienodai šviečia, ar tu sugrįši į jų šalį, ar ne. Jei važiuoji į Raudonąją jūrą nardyti, tai sugrįši bet kokiu atveju, tačiau kitais atvejai afrikiečiai galėtų pasistengti labiau.

Kelionės į Tunisą metu pamačiau, kad yra įkyresnių žmonių už turkus, kurie kviečia į savo parduotuves. Vaikštant po mediną (rytietišką turgų), tave ten stabdo tiesiog lazda užtverdami kelią. Jau nekalbu, kai už rankos nusitempia į parduotuvėje norėdami įsiūlyti kažką.

Egipte prekybininkai – apgavikai. Jei paklausi kainos, jie pasakys mažiausią galimą, bet jei tik dar kažką pirksi. Jei norėsi tiek vieno daikto – jo paprasčiausiai už pirmą kartą pasakytą kainą neparduos. Tokia prekybos praktika veda iš proto visus Rytų europiečius. Kai esi išvaromas iš parduotuvės ne dėl to, kad pasiūlei per mažą kainą, o dėl to, kad daugiau nieko neperki, supranti, kad gurkšnoti arbatą ir rūkyti kaljaną pas turką yra kur kas maloniau…

Atrodo, kad visi musulmonai vienodi, tačiau taip tikrai nėra. Turkai turi savotišką požiūrį į gyvenimą. Ne veltui jie visas tas Afrikos šalis buvo kažkada paprasčiausiai nukariavę. Tiek Egiptas, tiek Tunisas buvo paprasčiausios Osmanų imperijos provincijos (iš Šiaurės Afrikos šalių tik Marokas nebuvo turkų imperijos dalis). Per tuos 600 metų okupacijos normalios kultūros išmokyti vietinių taip ir nepavyko.

Turkai net šiek tiek labiau susitvarkę savo aplinką. Jei Afrikoje dykumos pakelės nuklotos skardinėmis ir buteliais, tai turkai šiek tiek apsikuopia. Vis dėlto jie gyvena europinėje dalyje, be to dalis gyventojų nori būti europiečiais (tai niekaip nesusiję su valdžios norais stoti į Europos Sąjungą).

Pamatęs visas tas afrikietiškas negeroves, prisimenu nesklandumus iš Turkijos, kurie yra tokie menki ir mažyčiai… Dėl to ir gimė posakis – kuo daugiau keliauju į Afriką, tuo labiau myliu Turkiją.

Kelionės į Egiptą – kas nustebino labiausiai

Egiptas – nuostabi šalis Šiaurės Afrikoje. Čia galima pamatyti labai daug, nes Egiptas – vienas iš mūsų civilizacijos lopšių. Lietuviai dar su mediniais lankais ir strėlėmis bėgiojo, o egiptiečiai jau statė sudėtingus statinius, irigacines sistemas, vystė mokslą, mediciną, meną, raštą. Dabar šis kraštas visai kitoks, todėl norėtųsi pasidalinti keliais momentais, kurie nustebino labiausiai.

Egipte vairavimas – katastrofiškas. Kelionės į Egiptą metu teko važiuoti į kelias ekskursijas. Jų metu susipažinome ne tik su įžymiais turistiniais objektais, bet ir su egiptiečių vairavimu. Net ir naktį jie nejungia šviesų. Gal lemputes taupo, tačiau nuolatos pypina vieni kitiems, tad tiksliai žino, kada jiems iš paskos atlekia kitas automobilis ir reikia trauktis. Pypina jie visada ir visiems, net pakeliui einantiems žmonėms. Toks dėmesio rodymas kartais erzina. Egipto keliuose beveik nėra kelio ženklų. Jei pas mus mieste ant vieno stulpo jų stovi po tris, tai ten vieną kelio ženklą pamatysi kas keli kilometrai. Dėl to turistams nerekomenduojama nuomotis automobilio ir patiems važinėti…

Kambarinės – vyrai. Kažkaip esame pripratę, kad viešbučio kambarius tvarko moterys. Jos grašiai pakeičia patalynę, iš rankšluosčių išlanksto įvairių figūrų, jei palieki arbatpinigių. Egipte (bent jau Hurghadoje) kambarius tvarko vyrai. Labai keistas jausmas, kai vyras surenka išmėtytus maudymukus ir liemenukus ir sudeda juos gražiai ant lovos. Tiesa, kartais vyrai-kambarinės pamiršdavo išnešti šiukšles, bet kam nepasitaiko… Gal per mažaiarbatpinigių palikdavome?..

Valanda be vandens. Viešbučiuose tvarka visur yra skirtinga, bet mums kažkodėl pasitaikė gana keista tvarka, ypač ryte. Pusryčiai tęsiasi iki 9 valandos. Baseino barai atsidaro 10. Nuo 9 iki 10 gerti vandens galima tik loungebare prie recepcijos, kuris paprastai veikia 24 valandas per parą. Tiesa, šlapiam išlipus iš baseino ten eiti nereikėtų… Tai iš kur gauti gerti visą valandą, kai lauke 38 laipsniai karščio?

Dar nustebino vietinių gėrimų pavadinimai 🙂 Degtinė „Fineland“, romas „Bacardo Spicial“, tekila „Tequlla“. Tik su viskiu taip ir liko neaišku, kur ten šuo pakastas… Visi garsiausi gėrimų prekių ženklai gaminami vietoje, pilstomi į tos pačios formos litrinius butelius. Tiesa, skonis jų nėra jau toks tikroviškas – užsimerki ir po 6 taurės pasidaro beveik nebesvarbu, kad tai vietiniai gėrimai, o ne importiniai. Svarbu, kad nemokamai.

Kelionės į Egiptą metu pamatėme daug ir įdomių dalykų, bet apie juos – kituose straipsniuose.