Kuo daugiau keliauju į Afriką, tuo labiau myliu Turkiją

Turkijoje lankausi ne vieną kartą. Vis pasitaiko kažkokių nesklandumų, nesusipratimų. Kartais tiesiog pataikau į rusų pilną viešbutį. Nepaisant visko į šią šalį norisi grįžti vėl ir vėl. Tokiems norams pasitarnauja ne kas kitas, o Afrikos šalys.

Afrikoje požiūris į turistus skiriasi nuo turkų. Už sumokėtus pinigus turkas atidirba su kaupu, o afrikiečiams, deja, vienodai šviečia, ar tu sugrįši į jų šalį, ar ne. Jei važiuoji į Raudonąją jūrą nardyti, tai sugrįši bet kokiu atveju, tačiau kitais atvejai afrikiečiai galėtų pasistengti labiau.

Kelionės į Tunisą metu pamačiau, kad yra įkyresnių žmonių už turkus, kurie kviečia į savo parduotuves. Vaikštant po mediną (rytietišką turgų), tave ten stabdo tiesiog lazda užtverdami kelią. Jau nekalbu, kai už rankos nusitempia į parduotuvėje norėdami įsiūlyti kažką.

Egipte prekybininkai – apgavikai. Jei paklausi kainos, jie pasakys mažiausią galimą, bet jei tik dar kažką pirksi. Jei norėsi tiek vieno daikto – jo paprasčiausiai už pirmą kartą pasakytą kainą neparduos. Tokia prekybos praktika veda iš proto visus Rytų europiečius. Kai esi išvaromas iš parduotuvės ne dėl to, kad pasiūlei per mažą kainą, o dėl to, kad daugiau nieko neperki, supranti, kad gurkšnoti arbatą ir rūkyti kaljaną pas turką yra kur kas maloniau…

Atrodo, kad visi musulmonai vienodi, tačiau taip tikrai nėra. Turkai turi savotišką požiūrį į gyvenimą. Ne veltui jie visas tas Afrikos šalis buvo kažkada paprasčiausiai nukariavę. Tiek Egiptas, tiek Tunisas buvo paprasčiausios Osmanų imperijos provincijos (iš Šiaurės Afrikos šalių tik Marokas nebuvo turkų imperijos dalis). Per tuos 600 metų okupacijos normalios kultūros išmokyti vietinių taip ir nepavyko.

Turkai net šiek tiek labiau susitvarkę savo aplinką. Jei Afrikoje dykumos pakelės nuklotos skardinėmis ir buteliais, tai turkai šiek tiek apsikuopia. Vis dėlto jie gyvena europinėje dalyje, be to dalis gyventojų nori būti europiečiais (tai niekaip nesusiję su valdžios norais stoti į Europos Sąjungą).

Pamatęs visas tas afrikietiškas negeroves, prisimenu nesklandumus iš Turkijos, kurie yra tokie menki ir mažyčiai… Dėl to ir gimė posakis – kuo daugiau keliauju į Afriką, tuo labiau myliu Turkiją.

Share

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *